Ekvadoras: Quito

Ekvadoro sostinėje Quito, kuri beje yra viena iš aukščiausių sostinių pasaulyje (jeigu La Paz’o neskaitome sostine, tai pati aukščiausia), populiariausias užsiėmimas yra turistų apgaudinėjimas ir jų daiktų pasisavinimas įvairiais būdais: nuo kišenvagiavimo su pribumbasais (pvz. vienas jaunuolis aptaško tave garstyčiomis ir kol padeda tau valytis kitas švarina tavo kišenes) iki tiesiog apiplėšinėjimo grasinant ginklais vidury gatvės vidury dienos (reikia žinoti kurie rajonai vengtini). Atvykstam į autobusų stotį autobusu iš džiunglių, kaip jau įpratome Ekvadore esam vieninteliai turistai jame. Autobusų stotis labai nauja, neseniai pastatyta, sutvarkyta, daug apsaugos, jokios betvarkės – panašiau į oro uostą. Visai neseniai Quito iš vienos bendros autobusu stoties padarė dvi – viena aptarnauja pietinius maršrutus, kita – šiaurinius. Tai irgi naudinga kai kuriems suktiems taksistams – pasakai seną stoties pavadinimą ir tave nuveža ten, kur kažkada buvo stotis. Nori į naują – mokėk papildomai.
Senamiestis – rimčiausias Quito reikalas. Senas, gražus, dieną pilnas žmonių. Prisėdam pagrindinėj aikštėj pavėpsoti į aplinkinius – prisistato vaikinas siūlantis nuvalyti batus. Atsisakau. Siūlo dar. Vėl atsisakau. Siūlo trečią kartą, trečią kartą atsisakau. Kažkoks diedukas pradeda gėdinti jaunuolį – maždaug ko čia lendi prie turistų – tau gi pasakė, kad nereikia. Tuo tarpu prisistato ir policininkas – pasiūlo jaunuoliui nešdintis iš pagrindinės aukštės. Policijos aikštėje daug, permetus greitai akį pasimato bent jau 20-30 pareigūnų. Prie turizmo ofiso įėjimo stovi bent penki gana gerai ginkluoti dėdės. Kiekviena parduotuvė ar tuo labiau viešbutis, ar bankas turi savo apsauginius. Kažkaip patikimumo miestui neprideda.
Į Quito atvykom karnavalo išvakarėse – užtaikėm ir ant kažkokių eitynių kurių dalyviai išpurškė Dalią putomis. Mano žvitri akis šią klastą įžvelgė iš anksto ir aš ramiai stebėjau iš šalies. Vėliau matėm galybę moksleivių, gaudančių vienas kitą ir purškiančių tas putas. Įlendam į kažkokį pastatą, kuriame yra biblioteka, kiemelis, užlipam į antrą aukštą, randam kažkokią parodą, užlipam ant stogo, randam gražių vaizdų – pastebim, kad ant kiekvieno taxi automobilio stogo nupaišytas jo numeris. Dar pasibastom po senamiestį, kai aplinkui pradeda mažėti žmonių, grįžtam atgal. Dar randam bažnyčią su galimybe užlipti ant pat jos stogo. Užlipam. Vaizdas gražus. Bent tiek naudos iš jų.
Dar nusibastom iki turgaus, pavalgom ten vietinio maisto. Kaip visada imam vieną porciją ant dviejų. Pilnai užtenka ir dvigubai pigiau :) Dar bandėm vietinę ceviche, nes labai patiko Peru, tik čia ji kitokia – visa paskendusi tokiame juodame marmale. Valgoma, bet Peru skandesnė.
Grįžtam su troleibusu namo, visą laiką laikydamiesi už kišenių ir jose esančių mielų širdžiai daiktų.
Hostelis, kuriame gyvename yra turistinėje zonoje, ten kažkaip jaukiau jautiesi negu centre. Vistiek, visi pastatai su rimtomis tvoromis ir spygliais viršuje. Kai nėra spyglių tai dar į šlapią betoną būna pribarstyta stiklo duženų – ir gražu ir efektyvu. Į hostelį įeiti gali tik šeimininkams įleidus – raktų negauni. Visos durys dvigubos, langai su grotomis, o kampuose priramstyta beisbolo lazdų.
Iš esmės miestas neblogas, bet ilgai užsibūti nesinori.


View RTW in a larger map

This entry was posted in Uncategorized and tagged , , . Bookmark the permalink.

One Response to Ekvadoras: Quito

  1. Johna19 says:

    Howdy would you mind sharing which blog platform you’re working kgbffedcgcfe

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>